Pastaruosius trejus metus įstatymai numatė visų dujų tiekėjų pelnų reguliavimą. Tačiau naujai priimtame įstatyme numatyta, kad gamtinių dujų sektoriuje komisija, nustatydama viršutines paslaugų kainų ribas, reguliuoja perdavimo, skirstymo, skystinimo, laikymo ir garantinio tiekimo paslaugų kainas. Garantinis tiekimas užtikrinamas smulkiausiems vartotojams, per metus sunaudojantiems iki 20 tūkst. kubinių metrų dujų.
„Nuo rugpjūčio 1 dienos, atsižvelgiant į pakoregavimą, kurį padarė įstatymo leidėjas, tiekimo kaina yra nebereguliuojama niekam“, – DELFI sakė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkė Diana Korsakaitė.
Įstatyme numatyta, kad gamtinių dujų tiekimo kaina yra reguliuojama, kai „komisijos atliekamo energetinių išteklių rinkos tyrimo metu yra nustatoma, kad dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo asmuo taiko pernelyg dideles, viršijančias gamtinių dujų ir gamtinių dujų tiekimo paslaugos kainas, arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas žalą rinkos dalyviams“.
„Kitaip tariant, jeigu rinkos tyrimo metu komisija įrodo ir apgina, kad faktiškai buvo padaryta antikonkurencinė veikla, tada yra pareiga nustatyti tiekimo kainos reguliavimą. O jeigu nėra įrodyta, kad nustatyta faktiškai konkurencinės veiklos piktnaudžiavimo, tuomet kaina yra nereguliuojama“, – komentavo VKEKK pirmininkė.
Jos skaičiavimu, tokie rinkos tyrimai trunka 6-9 mėnesius.
Įstatymo nuostatos pasikeitė projektą nagrinėjant jau Seime. Vyriausybė buvo pateikusi aptakesnes formuluotes.
„Kai Vyriausybė teikė savo įstatymo projektą, buvo įrašyta, kad „gali taikyti“ pernelyg dideles arba pernelyg mažas kainas, o buvo pakeista į „taiko“. Taigi reguliavimas ex-ante (prieš faktą - DELFI) buvo paverstas į ex post (po fakto – DELFI) reguliavimą. Jeigu pradiniame projekte buvo numatyta, kad VKEKK surinks įrodymus, kad ūkio subjektas turi motyvaciją, ekonomines paskatas ir galimybes taikyti konkurencinės veiklos piktnaudžiavimus, tai tada jis jau taptų reguliuojamas. O pagal dabar galiojantį įstatymą po šių pakeitimų reikia įrodyti faktą. Faktas gali būti, gali jo nebūti, gali būti ginčai dėl faktų“, – tvirtino D. Korsakaitė.
Ji taip pat sako, kad pagal įstatymą išeina, jog buitiniams vartotojams tiekimo kaina irgi bus nereguliuojama.
„Buitiniams vartotojams dabartinė dujų kaina galios iki sausio. Taigi kai skaičiuosime naujas kainas, kokią tiekimo kainą dujų įmonė atneš, tokią ir turėsime įdėti. Tiesa, vartotojams tiekimo kaina nesudaro didelės dalies galutinėje kainoje“, – teigė VKEKK pirmininkė.
Dujų tiekėjų pelnai reguliuoti pradėti 2008 m. VKEKK duomenimis, 2007 m., kai pelnai nebuvo reguliuojami, dujų tiekimo įmonės taikė 11,8-14,6 proc. tiekimo maržas, kai šiuo metu jos yra 3,1 proc.
Taip pat, pasak pašnekovės, Seime pasikeitė ir dar viena įstatymo nuostata. Ankstesniame projekto variante buvo numatyta, kad tol, kol bus numatytas efektyvaus operatoriaus modelis, pagal kurį būtų reguliuojamos kainos, ir toliau kainos bus nustatomos pagal tradicines metodikas.
„Įstatymų leidėjas kiek pakoregavo straipsnį ir jame atsirado nuoroda, kad iš karto reikėtų pereiti prie naujos sistemos, kas pagal laiką ir darbų apimtis yra visiškai nerealu ir neįgyvendinama. Mums reikės pagalvoti, kaip suderinti perėjimą prie efektyvaus infrastruktūrinių paslaugų kainų skaičiavimo, iš kitos pusės, suderinti, kad nebūtų pertrūkio pačiame reguliaciniame procese“, – kalbėjo D. Korsakaitė.
Nereguliavimas – ES tikslas
Bendrovės „Lietuvos dujos“ Strateginio vystymo skyriaus viršininkas Saulius Bilys DELFI sakė, kad pagal priimtą įstatymą, buitiniams vartotojams dujų kainos ir toliau liks reguliuojamos, o visiems kitiems nereguliuojama tiekimo kaina bus pradėta taikyti nuo kitų metų, nes šiemet jau sudarytos sutartys su klientais.
„Buitiniams vartotojams dujų kaina, taip pat ir tiekimo kaina yra reguliuojamos. Visuose įstatymuose yra ir raidė, ir dvasia, taigi viską įvertinus, buitiniams vartotojams kainos lieka reguliuojamos. Tai yra normalu, taip yra patogiau visiems“, – komentavo jis.
Trejus metus galiojusį visuotinį dujų kainų reguliavimą S. Bilys vadina „didele vietine keistenybe“.
„Lietuvos benzino rinka irgi yra nedidelė, tačiau benzino kainos yra nereguliuojamos. Taip pat nėra tokių keistų dalykų, kaip, pavyzdžiui, 98 markės benzino kainos būtų reguliuojamos, o kitų – ne. Biokuro kaina irgi nereguliuojama, nors rinka nedidelė“, – sakė jis.
Be to, anot pašnekovo, Europos Sąjunga (ES) siekia, kad susiformuotų bendra rinka, kurioje dujų kaina nebūtų reguliuojama.
„Dujos yra lygiai toks pat kuras kaip anglis, naftos produktai, biokuras ir visos kitos kuro rūšys, kurios yra nereguliuojamos. Dujos su šiomis kuro rūšimis turi konkuruoti atviroje rinkoje. Aš manau, taip ir bus. Produkto nereguliavimas yra neatsiejams ES reikalavimas. ES tikslas, kurį ir buvo bandoma pasiekti trečiuoju energetikos paketu, yra sukurti konkurencingą, vieningą, gyvybingą gamtinių dujų rinką, kur infrastruktūra yra natūrali monopolija ir yra reguliuojama, o dujos kaip produktas yra konkurencinė prekė ir yra nereguliuojama“, – kalbėjo S. Bilys.
„Lietuvos dujų“ Strateginio vystymo skyriaus viršininkas atkreipia dėmesį, kad pasaulinė praktika rodo, jog reguliuojamos kainos būna pačios didžiausios: „Kainas diktuoja ne pardavėjai, o rinka ir pirkėjai. kaip bebūtų paradoksalu, visa pasaulinė praktika rodo, kad reguliuojamos kainos yra pačios aukščiausios. Reguliuojant deklaruojama, kad tai yra vartotojų apsaugos priemonė, tačiau iš tiesų yra tik sukuriama vartotojų apsaugos iliuzija. Jeigu kainos reguliuojamos, jos neturi rizikos, todėl jos yra pačios aukščiausios“.
Teisinis, ne politinis sprendimas
Pagrindinis komitetas, nagrinėjęs minėtą Gamtinių dujų įstatymą, buvo Seimo ekonomikos komitetas.
Iš jo darbotvarkių protokolų matyti, kad šią nuostatą pakeisti pasiūlė Seimo Teisės departamentas.
Tą patį patvirtina ir valdančiąją daugumą suformavusios Tėvynės-sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma.
„Tas pakeitimas yra teisininkų pastabų išdava. Teisininkai kelia teisinio tikrumo aspektą, negali būti kalbama apie sankcijos taikym, kai yra tik įtarimai. Turi būti fiksuojama, kad jie piktnaudžiavo. Tai yra ne politinių sprendimų išdava. Jeigu VKEKK ras stipresnių argumentų, mes Seime galime grįžti prie to klausimo. Tikrai niekas neturi slaptų minčių atsisakyti reguliavimo – DELFI komentavo jis.
Komiteto pirmininkui Dainiui Budriui DELFI nepavyko prisiskambinti, tačiau jo pavaduotojas Julius Veselka tvirtino, kad įstatymu nenorėta keisti dujų tiekimo kainos reguliavimo.
„Turėjo būti palikta reguliuojama, mes visiškai nepakeitėme to, kas buvo nustatyta“, – DELFI sakė jis.
Paskaičius minėtą įstatymo ištrauką, parlamentaras tvirtino neįžvelgiąs problemos: „Čia tokios formuluotės, kad gali daryti, kaip nori. Mano galva, ši formuluotė leidžia komisijai daryti, ką nori, tik norėk, nes veiksmingos konkurencijos nėra. Taigi komisija gali nustatyti, kaip reikia“.
DELFI primena, kad dar prieš įstatymo priėmimą Energetikos ministerijos Energetikos išteklių, elektros ir šilumos skyriaus vedėjas Kęstutis Žilėnas DELFI sakė, kad pereinamuoju laikotarpiu, pavyzdžiui, iki 2015 m. buitiniams vartotojams dujų kainos ir toliau turėtų likti reguliuojamos.
„Nauji Gamtinių dujų įstatymo projektai ir numato, kad gamtinių dujų kaina gali būti reguliuojama tik tai atvejais, kai nustatomi konkurencijos pažeidimai, taip kaip yra ir visuose kituose sektoriuose. Buitiniams vartotojams, įvertinus rinkos aspektą, turi būti nustatoma galutinė kaina. Bent jau pereinamajame etape buitiniams vartotojams kaina bus reguliuojama“, – komentavo jis.
