„Mes matome tam tikros dalies žmonių poreikį pirkti tokį būstą. Pirmiausiai tai yra jaunimas, pradedantis karjerą ir įsitvirtinantis darbe. Tai galėtų būti pirmoji gyvenamoji vieta, kuri tenkintų jo poreikius, nes dažniausiai didžioji jo gyvenimo dalis vyksta ne namuose. Tai lyg pirmasis mažalitražis automobilis. Pirmasis automobilis nebūtinai iš karto yra „Audi A6“ arba E klasės „Mercedes-Benz“. Kita grupė žmonių, kuriems buvo kuriamas šis produktas – vieniši vyresni žmonės, kurie nenori arba negali išlaikyti didelių butų“, – DELFI sakė „Eikos“ direktorius Robertas Dargis, pastebintis, kad būna klientų, kurie vieną butą perka sau, o kitą mažesnį – tėvams.
Ši idėja buvo brandinama ne vienerius metus – tokius butus norėta statyti prieš krizę, tačiau planus pakoregavo nuosmukis.
Šiuo metu statomame daugiabutyje numatyta, kad bus galima pasirinkti iš kelių ypač mažų butų tipų: su bendra virtuve ir gyvenamąja erdve, su galimybe pertvara atskirti miegamojo lovą arba ją įsirengti virš, pavyzdžiui, darbo kampelio.
R. Dargis skaičiuoja, kad toks butas su daline apdaila kainuoja apie 130-140 tūkst. Lt, o jo išlaikymo išlaidos taip pat galėtų tilpti į 130-140 Lt per mėnesį.
Šiuo metu statomas pirmasis daugiabutis iš dviejų daugiabučių komplekso. Pirmajame daugiabutyje maži butai sudarys apie 40 proc. visų, antrajame jų dalis bus kiek mažesnė, taigi visame komplekse šie butai turėtų sudaryti iki 30 proc.
„Šiuo metu pirkėjai turbūt aktyviausiai rezervuoja šiuos vieno kambario ir dviejų kambarių butus. Iš viso turime rezervuotų maždaug 25-30 proc. butų“, – DELFI teigė jis.
Šio daugiabučio statybos pradėtos rugsėjį, praėjus dvejiems metams po paskutinio bendrovės daugiabučio statybų pabaigos.
Anksčiau pirkdavo ne tai, ką gali, o tai, ką nori
S. Vagonis DELFI sakė, kad šiuo metu pirkėjus labiausiai domina nedideli ir nebrangūs butai, todėl suprantamas statytojų noras derintis prie poreikių.
„Žinoma, kuo mažesnė buto kvadratūra, tuo lengviau pasiūlyti mažesnę galutinę kainą pirkėjui. Natūralu, kad statybininkai žiūri, kaip tai padaryti ir sumažinti savikainą, kad būtų pastatyti kuo įperkamesni būstai“, – apie mažus butus sakė jis.
Anksčiau esą lietuviai pirkdavo ne tai, ką išgalėdavo, o tai, ką norėdavo.
Dabar laikai pasikeitė ir pirkėjai galvoja ne tik apie tai, kiek reikės sumokėti per mėnesį, bet ir apie tai, kokia bus galutinė sumokėta suma.
„Sumažėjo žmonių pajamos ir pasaulėžiūra, pasikeitė bankų kreditavimas. Dabar jie supranta, ką reiškia pasiimti paskolą ir ką reiškia galutinis skaičius – suma, kurią kažkada vis tiek reikės grąžinti bankui. Taigi žmonės pradėjo pirkti ne tai, ką nori, bet tai, ką gali. Apskritai perkančių dalis nėra didelė, o didžiausia paklausa yra tų būstų, kurių kaina neviršija 200 tūkst. Lt“, – teigė pašnekovas.
„Ober-haus“ duomenimis, Vilniuje gyvenamojo NT kainos kilo šešis mėnesius iš eilės, tačiau kilo tik senos ir naujos statybos miegamuosiuose rajonuose, kur būsto kaina yra iki 300 tūkst. Lt.
Registrų centro duomenimis, senos statybos iki 35 kv. m butai Vilniuje sudaro apie 20 proc., Klaipėdoje – per 30 proc. visų parduotų butų.
Vėl sukasi kranai
Anot S. Vagonio, šiemet yra pradėta arba artimiausiu bus pradėta maždaug 15 naujų daugiabučių statybų. Tuo metu pernai startavo vos vienas projektas.
Šiuose daugiabučiuose turėtų būti pastatyta apie 1300 butų, iš kurių maždaug 40 proc. Turėtų būti ekonominės klasės, o 60 proc. – vidutinės ir prestižinės klasės butai.
Šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje Vilniuje buvo neparduoti 1250 naujos statybos butų.
DELFI primena, kad anksčiau nebuvo galima projektuoti mažesnių nei 35 kv. m butų. Tik 2008 m. Aplinkos ministerija pakeitė statybų reglamentą ir leido tai daryti. Tačiau tada Lietuvą užklupo ekonominė ir finansinė krizė, todėl visi projektai sustojo.
Dar 2008 m. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos padarytas tyrimas parodė, kad 74 proc. lietuvių mano, jog butai-studijos, kurių plotas neviršija 35 kv. m, turėtų paklausą Lietuvoje.
