Tuo tarpu opozicija klausimo išbraukimui iš darbotvarkės atkakliai priešinosi, tačiau nesėkmingai.
Galiausiai balsavimas nulėmė, kad komisijos sudarymas buvo išbrauktas iš darbotvarkės.
Už išbraukimą balsavo 63 Seimo nariai, 58 buvo prieš ir 3 parlamentarai balsuodami susilaikė. Po balsavimo opozicijos lyderis, „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis paskelbė, kad opozicija nemato galimybės dalyvauti posėdyje ir pasišalino iš salės.
„Visų opozicinių frakcijų vardu, mes norime pasakyti, kad dirbti tokioje atmosferoje ir su taip bijančiais žinoti tiesą ir norinčiais meluoti bei nuslėpti galima aferas, mes nematome jokios galimybės, todėl visi paliekame Seimo salę“, - sakė V. Mazuronis.
I.Degutienė aiškinasi, ar susibūrę „Snoro“ kreditoriai nekelia grėsmės saugumui
Išbraukti klausimą, kuriuo ketinta kurti parlamentinę komisiją „Snoro“ bankroto tyrimui, pasiūlė konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma. Jo teigimu, tokių dalykų svarstymas nacionaliniame parlamente gali padėti išvengti atsakomybės R. Baranauskui ir V. Antonovui, kurių išdavimą Lietuvai svarsto Londono teismas.
R.Baranauskas turėjo 25,3 proc. „Snoro“ akcijų, o Rusijos piliečio V.Antonovo dalis sudarė 68,1 proc.
„Tai gali padėti buvusiems „Snoro“ savininkams išvengti atsakomybės už galimai padarytas nusikalstamas veikas. Perspėjame, kad tokia iniciatyva steigti komisiją kelia grėsmę Lietuvos bankinės sistemos stabilumui ir saugumui. Siūlome šio nutarimo projekto svarstymą išbraukti iš darbotvarkės, o pačią iniciatyvą pavesti apsvarstyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, aiškinantis tokios iniciatyvos atsiradimo aplinkybes“, - kalbėjo J. Razma.
Seimo pirmininkė, konservatorė Irena Degutienė paskelbė šiuo klausimu pateikusi prašymus Seimo Audito komitetui bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
„Aš noriu pasakyti, kad kreipiausi į du komitetus kaip Seimo pirmininkė. Į Audito komitetą kreipiausi, kad išsiaiškintų dėl konkrečių laikinojo administratoriaus ir dabartinio administratoriaus atlyginimus ir kitus dalykus. Pavyzdžiui, kodėl „Ernst&Young“ auditas buvo įvertinta steigiamai ir nematė jokių problemų, kad yra „Snore“. Audito komitetas gaus mano prašymą“, - teigė I. Degutienė.
„Ir antras prašymas yra kreipimasis į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą išsiaiškinti, ar pati iniciatyva sudaryti laikinąją tyrimo komisiją neturi galimų sąsajų su nacionalinio saugumo grėsmėmis ir, ar tie kreditoriai, kurie susibūrė į vieną organizaciją, atstovaujamą patyrusių advokatų, irgi neturi tokių grėsmių“, - tęsė parlamento vadovė.
Premjeras Andrius Kubilius taip pat griaudėjo, kad tokiomis iniciatyvomis opozicija kenkia teisingumo vykdymui bei Lietuvos gyventojų interesams. Jo teigimu, šios komisijos labiausiai nori kreditoriai, turintys didelių indėlių, kurie viršijo apdraustas sumas. Pasak ministro pirmininko, didžioji tokių kreditorių dalis yra ne Lietuvos rezidentai, susiję su R. Baranausku ir V. Antonovu.
Opozicija po balsavimo paliko posėdį
Nepaisant valdančiųjų argumentų, opozicija klausimo išbraukimui iš darbotvarkės atkakliai priešinosi. „Tvarkietis“ V. Mazuronis priminė, kad tai yra neeilinės sesijos klausimas, į darbotvarkę patekęs parlamentarų prašymu, kai buvo siūloma sušaukti neeilinę sesiją.
Socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus teigimu, politikai negalėtų kištis į veikiančių bankų veiklą, tačiau tirti žlugusio banko žlugimo aplinkybes, anot jo, galima.
Valstietis liaudininkas Konstantas Ramelis, be kita ko, pasipiktino, kad valdantieji remiasi „mažai žinomo advokato“ perspėjimais, kad „Snoro“ reikalų svarstymas parlamente gali pagelbėti R. Baranauskui bei V. Antonovui, mat dėl politinio atspalvio jie gali būti neišduoti Lietuvai.
„Mane paskatino pasisakyti premjero pasisakymas. Kai aš pamačiau, su kokiu džiaugsmu jis cituoja mažai žinomo advokato pasisakymą, kuris lyg ir gintų V. Antonovą ir R. Baranauską, tai išeitų, kad jis nori, jog žmonės nukentėtų. Nedera advokatui toks elgesys. Remtis kažkokio vieno advokato pasisakymu ir bijoti ištirti banko griūtį...“, - piktinosi K. Ramelis.
Nesant sutarimo buvo paskelbtas balsavimas, kurį laimėjo valdantieji. Iškart po balsavimo opozicija paskelbė paliekanti Seimo salę - iš posėdžio pasišalino socialdemokratai, Darbo partijos atstovai,„tvarkiečiai", „krikščionys", bet Mišri Seimo narių grupė liko.
Posėdyje nedalyvaujant opozicijai, valdantieji pritrūko kvorumo ir negalėjo priimti teisės aktų.
DELFI primena, kad Seimas po pateikimo pritarė pasiūlymui kurti komisiją, kuri tirtų banko „Snoras“ bankroto aplinkybes. Jei komisija būtų buvusi sudaryta, Seimo nariai būtų turėję atsakyti, ar komercinių bankų priežiūra buvo efektyvi, ir pirmiausia „Snoro“ bankroto atveju.
Bankroto byla nemažai turto iššvaisčiusiam ir nemokiam „Snoro“ bankui iškelta pernai gruodžio 7-ąją. Lietuvos bankas ir Vyriausybė „Snorą“ nacionalizavo lapkričio 16-ąją.
