Vežėjai: į Vokietiją autobusai išvyksta pilni, grįžta tušti

Tolimųjų reisų keleivinių autobusų vežėjai jau kelis mėnesius jaučia, kad nuo gegužės atsiveria Vokietijos darbo rinka. Į šią šalį išvyksta užpildyti autobusai, bilietų pardavimas pastaruoju metu išaugo apie 50 proc. Daugiau nei pusė keleivių perka bilietą tik į vieną pusę. Tai leidžia daryti prielaidą, kad jie iškeliauja dirbti, o ne atostogauti.

Bilietas – į vieną pusę

„Kol kas važiuoja į vieną pusę, o atgal grįžta nebent šventėms. Dabar jau vėl autobusai grįžta tušti. Viską išvežame – galite drąsiai rašyti, kad A. Kubilius suprastų, jog žmonės išvažiuoja, niekas negrįžta“, - DELFI sakė Tolimojo keleivinio transporto kompanijos (TOKS) generalinis direktorius Arūnas Indrašius.

Europos keleivių vežėjų linijų tinklo „Eurolines“ narys - Lietuvos vežėjas TOKS išaugusį susidomėjimą stebi jau porą mėnesių. Lietuvoje atstovybę turinčios latvių kapitalo įmonės SIA “Norma-A” vežėjas „Ecolines“ irgi jaučia didelį suaktyvėjimą.

Latvių filialo „Europos autobusų linijos“ direktorius Remigijus Dvareckas DELFI nurodė, kad padidėjęs žmonių noras vykti į Vokietiją jaučiamas nuo metų pradžios: „Nuo kovo mėnesio jaučiamas ypatingas suaktyvėjimas. Šiuo metu pati populiariausia kryptis – Vokietija. Per šių metų kovo, balandžio mėnesius bilietų pardavimas į Vokietiją išaugo apie 50 proc . Šiuo metu vykimui į Vokietiją bilietai išperkami jau prieš savaitę, autobusai vyksta pilnai užpildyti. Apie 60 proc. keleivių perka bilietus i viena pusę, jaučiasi, kad žmonės taupo, perkant bilietą tik į vieną pusę iškarto reikia skirtis su mažesne pinigų suma.“

Laukia dar didesnių srautų

Tuo tarpu A. Indrašius svarsto, kad ir į tuos, kurie nusiperka atgalinį bilietą po poros savaičių, nereikia dėti per daug vilčių, nes jie išvyksta į žvalgybą. „Žmonės važiuoja porai savaičių, pasako, kad vyksta pasižiūrėti, pasinagrinėti situaciją, ar gaus darbą. Būna pasakymai – apsižvalgysiu, grįšiu ir šeimą pasiimsiu“, - keleivių nuotaikomis pasidalino jis.

Mikroautobusais į Daniją, o pakeliui ir į Vokietiją, vežančios Lietuvos bendrovės „LitRed“ direktorė Egidija Jasilionienė DELFI sakė, kad kelionių į atsiveriančią Vokietiją pardavimai išaugo 10-20 proc. Tai yra mažiau, nei ji tikėjosi, tačiau moteris spėja, kad ateityje užsakymų daugės. „Kol kas nėra taip, kaip tikėjomės, kad nespėsime išvežti. Bet girdžiu atsiliepimus, kad žmonės labai mokosi vokiečių kalbą. Vokietijoje reikalingi kalbos pagrindai. Nežinau, kiek tie kursai trunka, bet gali būti, kad suaktyvės išvažiavimas vasaros pabaigoje“, - prognozavo ji.

„Ecolines“ prognozuoja, kad keleivių dar padaugės, nes vasaros grafikas yra ir šiaip intensyvesnis. „Į Vokietiją bus galima išvykti kasdien, įvairiomis kryptimis, bus pasiūlytas dar didesnis reisų dažnis. Prognozuojame, kad vykstančiųjų srautai bus dar didesni, nes šiuo metu nevisi norintys išvykti gauna vietą autobuse“, - nurodė R. Dvareckas.
A.Indrašius sakė, kad TOKS kol kas nesteigia papildomų reisų, tiesiog iš registracijos internetu stebi poreikį ir, reikalui esant, vienu metu tuo pačiu reisu gali išvykti ir keli autobusai. „Jeigu bus masinis pardavimas, kad pritrūks autobusų, mes duosime papildomą“, - sakė jis.

Žada nelupikauti

Internete taip pat apstu skelbimų, kur siūloma vykti mikroautobusais į Vokietiją, žadamas pristatymas iki durų. Paskambinus tokiais telefonais, kelionės kaina, priklausomai nuo atstumo, svyruoja apie 200-400 Lt. Perkant keliones standartiniais autobusais, kaina irgi panašiai svyruoja.

A.Indrašius tikina, kad kainos dėl padidėjusios paklausos kol kas nekilo, bagažo taip pat papildomai neapmokestina: „Leidžiame vežtis dvi tašes, daugiau gi ir neatsineš. Suteikiame tokiems žmonėms galimybę išvykti, nes jie pasimetę, bėga iš Lietuvos, nes nėra čia darbo“.
„Ecolines“ nurodo, kad rinktis kelionę autobusu paskatina geros bagažo pervežimo sąlygos. Jie leidžia vienam keleiviui nemokamai vežtis rankinį bagažą ir tris vienetus bagažo, kurių bendras tūris neviršija 0,2 kub.m , o svorio neriboja.

Pigūs skrydžiai išpirkti arba pabrangę

Dėl bagažo autobusai nurungia skrydžius, ypač pigiuosius, kur bagažas ribojamas ir papildomai apmokestinamas. Tačiau skrydžių pasiūla į Vokietiją nėra itin plati, o pigieji skrydžiai išpirkti arba nebe tokie ir pigūs.

Pavyzdžiui, pasijuto, kad airių pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ per paskutinius mėnesius sumažito maršrutų iš Kauno į Vokietijos oro uostus skaičius. Belikęs tik skrydis iš Kauno į Frankfurtą Hahną. Prieš Velykų šventes ir po jų bilietų kainos buvo pakeltos gana aukštos, kurį laiką nebesiūlomos išpardavimų akcijos. Ateinančios savaitės skrydžiams bilietų nėra. Vėliau skrydžių atsiranda, tačiau kai kurių kainos viršija 500 Lt. Ar tai pokyčių Vokietijos darbo rinkoje įtaka, išsiaiškinti nepavyko – DELFI kelias dienas bergždžiai bandė susisiekti su „Ryanair“ atstovais. Tiesa, nuo gegužės galo atsiranda skrydis iš Vilniaus į Brėmeną. Kol kas yra bilietų, kainuojančių iki šimto litų.

Iš Vilniaus į Berlyną skraidina ir „Estonian Air“, pirmą gegužės savaitę siūlanti bilietus už virš 260 Lt kainą. Iš Vilniaus į Frankfurtą kas dieną skraidina ir „Lufthansa“, tačiau ji pigių skrydžių nesiūlo, kartais pritaiko akcijas – išpardavimus, tačiau kainos neprilygsta pigių skrydžių bendrovių siūlomoms. Aviakompanijos „Lufthansa“ generalinio pardavimų agento Lietuvoje „Litcargus“ darbuotoja Inga Bieliauskaitė DELFI sakė, kad „Lufthansa“ savo skrydžių skaičių iš Vilniaus į Frankfurtą padidino, tačiau ne dėl atsiveriančios Vokietijos darbo rinkos.

Pasak jos, per anksti spręsti, kokią įtaką pardavimams turės nuo gegužės prasidedantis etapas. „Nuo kovo 28 d. „Lufthansa“ pridėjo rytinį papildomą reisą, automatiškai visi skaičiai didėja. Bet ar dėl to, kad atsiranda galimybė dirbti Vokietijoje, negalėčiau tiesiogiai susieti. Tiesiog Frankfurte atsiradus rytiniam reisui nebeliko nakvynių ir pagerėjo susisiekimas – atsirado puikios jungtys su visu likusiu pasauliu“, - tarpine stotele į daugelį pasaulio šalių esančio Frankfurto oro uosto ypatumą pabrėžė ji.

Londonui neprilygs

Svarstant apie naujos emigracijos bangos grėsmę, TOKS generalinis direktorius A. Indrašius DELFI sakė, kad nors keleivių susidomėjimas Vokietija auga, jis neprilygsta anksčiau buvusiam išvykimo bumui į Didžiąją Britaniją. „Judėjimas į tą pusę yra, bet ne toks masinis, kaip buvo į Londoną, kai kas valandą į Londoną išvykdavo autobusai iš Vilniaus“, - jis svarstė, kad tai lemia Vokietijos darbo rinkos specifika, nes šioje šalyje daugiau šansų turi kvalifikuoti specialistai, svarbu mokėti kalbą.

Nuo gegužės bus galima vykti dirbti ne tik į Vokietiją, bet ir į Austriją, tačiau ypatingo susidomėjimo šia šalimi vežėjai nepajuto. Pasak „Ecolines“ atstovo R. Dvarecko, šios šalies darbo rinka yra mažiau paklausi, stipriai suaktyvėjusių vykimų į Austriją, lyginant su Vokietija, nejaučiama.

Mikroautobusais į Daniją, o pakeliui ir į Vokietiją, vežančios Lietuvos bendrovės „LitRed“ direktorė E. Jasilionienė priminė, kad išvykstančiųjų srautus reikia sekti ne tik į Vokietiją. Ji sakė pastebinti, kad šiltuoju metų sezonu vykstančiųjų į Daniją skaičius labai stipriai išaugo. „Danijos suaktyvėjimas 40-50 proc. Nors ši šalis yra atsivėrusi anksčiau, dabar labai jaučiamas suaktyvėjimas.

Jie užsisako grupėmis, per savaitę išvyksta apie 50. Kaip suprantu, vyksta dirbti, nes perka bilietus į vieną pusę. Jų nereikia parvežti, nebent po sezono, ar pusės metų – metų. Matosi iš važiuojančio kontingento, kad tai daugiau sezoniniai darbuotojai. Jie nesiruošia pasilikti, pasiima tik reikalingą bagažą, kai netgi kurie ruošiasi gyventi palapinėse. Kas kita – studentai, kai kurie ruošiasi po mokslų pasilikti Danijoje. Mano šeimos nariai irgi yra pasilikę Danijoje ir nesiruošia sugrįžti“, - sakė ji.

Kaip jau rašė DELFI, Vokietijos federalinio darbo biuro Užimtumo tyrimų institutas prognozuoja, kad atvėrus darbo rinką Vokietijoje, iš ES valstybių naujokių kasmet atvyks 100 000 – 140 000 žmonių, iš jų dauguma – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gyventojai.

DELFI taip pat rašė, kad jau kurį laiką lietuviai klausimais ir prašymais padėti įsidarbinti, įsikurti Vokietijoje atakuoja lietuvių bendruomenę Vokietijoje ir Lietuvos ambasadą Berlyne.
Premjeras Andrius Kubilius yra sakęs, kad supranta grėsmę, jog atsiveriančios darbo rinkos išvilios lietuvius, todėl reikia konkuruoti dėl kvalifikuotos darbo jėgos ir stengtis ją išlaikyti Lietuvoje.