Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį patenkino „Žalgirio sporto arenos“ atskirąjį skundą ir byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė 2007 m. spalio 25 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sumažinti kainą „Žalgirio sporto arena“ paprašė dėl kritusių nekilnojamojo turto kainų – esą stadiono sklypas dabar yra vertas 5 mln. 733 tūkst. Lt.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu stadiono valdytojai valstybei yra sumokėję 2,7 mln. Lt.
Teismas nusprendė leisti „Žalgirio sporto arenai“ nemokėti metinių įmokų (po 327 tūkst. Lt). Pasak teismo, jeigu ateityje teismas patenkintų ieškininį reikalavimą dėl Pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo – parduoto žemės sklypo dalies kainos sumažinimo, stadiono valdytojai įgytų teisę sumokėti valstybei beveik per pusę mažesnę įsigyto žemės sklypo dalies kainą, o tuo pačiu ir atitinkamai mažesnes kasmetines likusio įsiskolinimo įmokas.
„Nagrinėjamu atveju teisinga ir protinga pritaikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones“, – neskundžiamoje nutartyje pabrėžė teismas.
Penktadienį žemės sklypą įsigijusio projekto „Vilnius Baltic Center“, kuris apima „Žalgirio“ stadiono ir šalia esančių teritorijų plėtrą, vadovas Irmantas Degutis pranešė, kad prašymas sumažinti perkamos žemės kainą susijęs ne su „Žalgirio“ stadiono sklypu, o šalia esančiu žemės sklypu. Be to, šis prašymas susijęs ne su krize ir nuvertėjusia žemės kaina, bet su ta įsigyto žemės sklypo dalimi, kurioje prieš kelerius metus nustatytos žydų kapinės.
„2007 metais iš valstybės įsigytas žemės sklypas, kuriame ir aplink kurį esančioje teritorijoje numatytas stambus nekilnojamojo turto projektas su gyvenamaisiais namais, verslo centrais, stadionu ir kt. objektais. Praėjus keleriems metams po projekto parengimo ir detaliojo plano šio projekto teritorijai patvirtinimo valstybės institucijos, reaguodamos į žydų bendruomenės prašymą, priėmė specialų planą nustatytai žydų kapinių teritorijai“, - teigiama pranešime.
„Esame pasirengę mokėti visą įsigyjamos žemės kainą ir neatsisakome planų investuoti į „Žalgirio“ stadiono, Sporto rūmų ir aplink esančios teritorijos sutvarkymą – tam jau esame paruošę projektą, pagal kurį patvirtintas šios teritorijos detalusis planas. Tačiau prieš kelerius metus nustačius žydų kapinių ribas ir priėmus specialųjį planą, buvo nustatyti ribojimai dėl bet kokių statybos ar teritorijos vystymo veiksmų šiame plote. Taigi nebegalime vykdyti jokių darbų daugiau negu pusėje įsigyto žemės sklypo, nors žemės sklypo pirkimo metu jokių apribojimų nebuvo nustatyta. Būtent šiai žemės sklypo daliai ir prašome sumažinti kainą“, - teigė I. Degutis.
Kreipėsi ir „Akropolis“
Panašų skundą pernai teismui padavė ir dabar jau pakeitusi pavadinimą bendrovė „Akropolis“, priklausanti vadinamajam VP dešimtukui. Bendrovė siekė daugiau kaip 20 mln. Lt sumažinti sklypo prie sostinės Vingio parko, kuriame turėtų išdygti antrasis Vilniaus „Akropolis“, kainą. Kaip ir V. Romanovo verslas, „Akropolis“ prašymą sumažinti sklypo kainą grindė nekilnojamojo turto (NT) rinkos nuosmukiu.
Gana netikėtai, Vilniaus apygardos teismas šį „Akropolio“ ieškinį patenkino, savo sprendimą aiškindama tuo, kad verslininkai žada didžiules investicijas į miesto infrastruktūrą, o NT rinka esą išties smukusi.
Valstybę atstovaujančių teisininkų skundas tik vargais negalais spėjo nukeliauti iki teismo. Netrukus po to, kai paaiškėjo, kad dėl 20 mln. Lt mažesnės kainos teks varstyti aukštesnės instancijos teismo duris, „Akropolis“ atsisakė pretenzijų valstybei.
Naujojo „Akropolio“ statybos nejuda iki šiol.
