Kaip DELFI sakė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovas spaudai Gytis Vincevičius, lietuviškiems kroviniams ir toliau taikoma nuodugni patikra, o tai reiškia, kad iškraunamos ir tikrinamos visos prekės, gali būti imami prekių poėmiai tyrimams.
„Ta pati situacija tęsiasi, todėl mes rekomendavome vežėjams kol kas susilaikyti nuo lietuviškų krovinio krovimosi ir vežimo, nes yra akivaizdžios problemos. Be to, ir patys vežėjai lūkuriuoja, kas čia bus, nes niekas nenori įstrigti nežinomam laikui: porai parų, o gal net savaitėms“, - komentavo jis.
Tačiau ne visi vežėjai gali nevažiuoti į Rusiją.
„Kai kurie turi kontraktus su užsakovais, gamintojais, todėl vežėjai nebegali išsisukti ir sakyti, kad neveš“, - sakė G. Vincevičius.
Asociacija rekomendavo vežėjams reikalauti iš Rusijos muitininkų oficialių dokumentų, kodėl jie imasi nuodugnaus tikrinimo. Tačiau parengtus dokumentus muitininkai turi.
„Tiesiog yra priimta nauja sugriežtinta Lietuvoje krautų krovinių tikrinimo tvarka ir jos laikomasi. Kiek ilgai tai bus, niekas tiksliai nežino, yra įvairių spėliojimų. Dabar yra vienintelis klausimas, kiek ilgai šios sankcijos bus taikomos?“ - sakė G. Vincevičius.
Neoficialiai kalbama, kad tokie ribojimai gali tęstis iki pirmadienio arba antradienio. Tačiau oficialios informacijos nei Lietuvos institucijos, nei vežėjai neturi.
„Linava“ skaičiuoja, kad visų 13 tūkst. vilkikų, važiuojančių į Rusiją, vienos dienos prastova kainuoja 2 mln. Lt.
Kai kurios Lietuvos įmonės dėl tokių Rusijos veiksmų išties yra atsidūrusios nepavydėtinoje situacijoje.
Vienas verslininkas, nenorėjęs būti įvardytas, DELFI pasakojo, kad muitinėje stovi 12 vilkikų su greitai gendančiais pieno produktais.
Penktadienį Lietuvos Užsienio reikalų ministerija įteikė notą Rusijos ambasadoriui, tačiau oficialių paaiškinimų, kodėl rusai ėmėsi tokių priemonių, vis tiek niekas negavo.
DELFI primena, kad „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas DELFI sakė, kad nepatenkinta Rusija dažniausiai naudoja du ginklus – energetiką ir transportą.
Lietuva šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungos (ES) tarybai, kuri spręs dėl Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių šalių Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarčių su ES pasirašymo.
„Kalbant apie Lietuvą, mes galime potencialiai nukentėti, nes lapkritį Vilniuje vyksiančiame susitikime Ukraina gali pasirašyti asociacijos sutartį su ES. Jeigu tai nutiktų, spaudimo gali sulaukti ir Lietuva, ir Ukraina“, – prognozavo ekonomistas.
Ukrainos krovininiams toks nuodugnus tikrinimas taikomas jau ilgiau nei savaitę.
Tiesa, penktadienį Rusijos muitinė nusprendė nuo šeštadienio nebetaikyti papildomų garantijų vežėjams reikalavimo ir leisti toliau naudotis TIR knygelėmis. Jeigu būtų įsigaliojęs šis reikalavimas, vežėjai turėtų papildomai mokėti Rusijos įmonėms už papildomų garantijų ir leidimų suteikimą.
DELFI primena, kad Rusija yra svarbiausia Lietuvos eksporto partnerė. Daugiau nei pusė Lietuvos vilkikų keliauja Rusijos kryptimi.
Paskutinį sykį Lietuvos vežėjai Rusijos pasienyje strigo 2009 m. Tuomet pasienyje jie būdavo statomi į atskirą eilę ir nepraleidžiami pro sieną.
