Taip visuomenei buvo užkirstas kelias sužinoti, kaip dabar jau buvę banko „Swedbank“ darbuotojai padarė nusikalstamas veikas, dėl kurių jiems pareikšti kaltinimai – šeši asmenys kaltinami dėl žmogaus terorizavimo, turto prievartavimo, pasikėsinimo sukčiauti, komercinio šnipinėjimo, kyšininkavimo ir papirkimo.

Tarp kaltinamųjų – ir dabar jau buvęs Lietuvos pašto generalinis direktorius Andrius Urbonas, į aukštas pareigas susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio paskirtas tuomet, kai specialiosios tarnybos aiškinosi vyro galimai padarytas nusikalstamas veikas.

Įtakingų banko darbuotojų baudžiamąją bylą nagrinėti neviešuose posėdžiuose paprašė bankui „Swedbank“ atstovaujantis advokatas Dalius Baranauskas. „Šioje byloje bus nagrinėjamos aplinkybės, susijusios ne tik su banko komercinėmis paslaptimis, bet ir klientų“, – pažymėjo jis.

Nei kaltinamieji, nei nukentėjusieji, paklausti, ar pritaria banko atstovo pozicijai, savo nuomonės neišsakė – šį prašymą paliko spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjas Ryšardas Skirtunas prašymą patenkino. „Vienas iš kaltinimų – komercinis šnipinėjimas, todėl akivaizdu, kad bylą turime nagrinėti neviešuose posėdžiuose“, – proceso dalyvius informavo teisėjas.

Ikiteisminį tyrimą didelio rezonanso susilaukusioje byloje atlikę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (ONTV) ir Vilniaus apygardos prokuratūros pareigūnai įtaria, kad grupuotei galėjo vadovauti dabar jau buvęs Lietuvos pašto vadovas A. Urbonas.

Kartu su A. Urbonu prieš teismą stojo buvęs „Swedbank lizingo“ komercinio transporto lizingo skyriaus vadovas Ramūnas Macas, paskolų tarnybos vadovas Paulius Čiapas, kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ Paskolų komiteto pirmininkas Ruslanas Pogorelovas, Vilniaus rajone veikiančios Rukainių pirties savininkas Marijanas Romanovskis ir bankroto administratorius Andrius Grigalauskas iš Panevėžio. Beje, pažymėjimas jam buvo išduotas tuo metu, kai jis dienas leido Lukiškių kalėjime-tardymo izoliatoriuje.

Rinko informaciją apie banko klientus

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad veikdami išvien keturi kaltinamieji surinko informaciją apie keturių įmonių finansinę padėtį, tarp jų – banko „Swedbank“ bei išperkamosios nuomos bendrovės „Swedbank lizingas“ sudarytas sutartis. Banko projekto vadovu dirbęs R. Macas esą sąmoningai vilkino derybas tarp banko ir įmonių.

Nustatyta, kad panaudojant psichinę prievartą ir grasinant Kauno rajone veikiančios įmonės vadovai buvo verčiami perduoti jiems daugiau kaip 225 tūkst. Lt – esą už tarpininkavimą pratęsiant transporto ilgalaikės nuomos sutartis, kurių terminai ėjo į pabaigą.

Tačiau, pasak pareigūnų, įmonių vadovai prieš reketininkus atsilaikė.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad veikdami A. Urbono vadovaujamoje organizuotoje grupėje, didelės vertės turtą prievartavo bei pasikėsino apgaule jį užvaldyti R. Macas, M. Romanovskis ir A. Grigalauskas.

Be to, pastarasis bendrininkų grupėje su R. Pogorelovu apgaule įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą – vienam asmeniui 20 dienų paskolinęs 48 tūkst. Lt, be vieno paprastojo vekselio, įkalbėjo tokiai pat sumai pasirašyti ir antrą – neva, laidavimo sumetimais. Šį vekselį vyras pateikė antstoliui, kad tariamoji skola būtų išieškota. Skolininkui atsiskaičius jam buvo paaiškinta, kad papildomi pinigai – „bauda“ už pavėluotai grąžintą skolą.

Įgijo banko ir transporto įmonių sudarytų paskolų sutartis

Po dviejų mėnesių analogišku būdu bendrininkų pora apgavo dar vieną asmenį, tiktai suma buvo kone dukart didesnė.

M. Romanovskį prokurorai taip pat kaltina terorizavus vieno banko departamento vadovą, grasinus fiziškai su juo susidoroti. Šiam kaltinamajam inkriminuotas ir asmens, pagal savo atliekamas funkcijas ir turimus įgaliojimus prilyginto valstybės tarnautojui – vienos kredito unijos paskolų komiteto pirmininko R. Pogorelovo – papirkimas.

Nustatyta, kad 5 tūkst. Lt kyšio dėka M. Romanovskio proteguojamai įmonei buvo suteiktas 630 tūkst. Lt kreditas.

Įtakingu verslininku laikomas M. Romanovskis taip pat kaltinamas tuo, kad neturėdamas legalaus priėjimo prie komercinę paslaptį sudarančios informacijos, neteisėtai įgijo įvairaus formato kompiuterines bylas su duomenimis apie banko ir transporto įmonių sudarytas paskolų sutartis.

Kaltinimus dėl didelės vertės turto prievartavimo ir pasikėsinimo apgaule jį užvaldyti veikiant organizuotoje grupėje, sukurstymo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtinę teisę ir komercinio šnipinėjimo prokurorai pateikė ir A. Grigalauskui Prieš teismą taip pat stos ir jam talkinęs buvęs banko paskolų tarnybos vadovas P. Čiapas.

Grupuotės nariai laikėsi konspiracijos – vienas kitą vadino numeriais

Kaltinamieji savo kaltės nepripažįsta, daugiau kaip pusė jų atsisakė duoti parodymus.

Pasak prokuroro, verslininką, finansų ir komercijos vadovus, advokato padėjėją, buvusį banko paskolų projektų vadovą į organizuotą grupę suvienijo troškimas savo įgytas žinias, išmonę ir ryšius panaudoti ne verslui plėtoti.

Nustatyta, kad kiekvienas grupuotės narys, vykdydamas bendrai sutartą nusikalstamos veiklos planą, turėjo skirtingus vaidmenis bei atliko tam tikras užduotis – vieni rinko informaciją apie banko klientus, stambius verslo subjektus, kurie turėjo finansinių sunkumų, o kiti darė poveikį pasirinktiems subjektams stengdamiesi įvairiais būdais juos priversti bendradarbiauti su grupės nariais, ir net mėginant įtakoti, kad sąmoningai būtu vilkinamos derybos tarp banko ir įmonių.

Treti, prisistatydami konsultantais, teikiančiais tarpininkavimo paslaugas, iš įmonių bandydavo gauti informaciją, reikalingą tolesnei nusikalstamai veiklai prieš jas vykdyti bei teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva galimus banko veiksmus jų atžvilgiu, dėl to apgaule ar grasinimais vertė susimokėti už neva suteiktas paslaugas.

Vienas grupuotės narių net buvo atsakingas už ryšius su teisėsaugos institucijomis atliekant jose kontržvalgybinius veiksmus – taip buvo siekiama užtikrinti organizuotos nusikalstamos grupės nevaržomus veiksmus ir saugumą.

Nustatyta, kad grupės nariai laikėsi konspiracijos, vienas kitą vadino ne vardais, o tik numeriais (Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, ir t.t.), be to, bendravo specialiai nusikalstamai veiklai vykdyti įsigytais ir nuolat keičiamais išankstinio mokėjimo plano mobilaus ryšio telefonų numeriais bei susirašinėjo sutartu būdu internete, naudojo šifruotus pavadinamus.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas praėjusių metų rugsėjį, kai apie galimai padarytas nusikalstamas veikas sostinės policijai pranešė banko atstovai, atlikę patikrinimą.
Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (14)